2020.08.28
Šiandieninio pasaulio peripetijose, kai visiems jau įgriso penkių raidžių - dviejų skaičių kombinacijos derinio antraštės, kai verslininkai įsitempę, aš norėjau išpiešti modelį dviem brūkšniais po akimis ir paleisti braidyti po miškus, sekiojant iš paskos fotografui.
"Let's play the game", su militaristinio stiliaus suknele ir botas/kartais aukštakulniais pelkėje.
Tačiau žmogus planuoja, o gamta turi savo planą. To išmokome tikrai per paskutinius 10 mėnesių.
Rytoj, dėka gamtos, kuri mus nustumia nuo visagalio sosto, mes pakeitėme planą.
Į geresnį.
Tokie jau mes, kas kartą nustumti vis ropščiamės aukštyn.
Ir kilstelėję galvą dėkojame nustūmusiam nuo ankšto kalno, į kurį žvelgiame iš naujo kalno aukštumų.
Rytoj mes kilsime į orą
Tiesiogine prasme
Rytoj mes gausime viską ką planavome ir dar daugiau
Rytoj dėkosime visiems, kurie mus stūmė.
Foto iš Kareivių alėjos. Kur išeidami į karą jauni berniukai pasodindavo po vieną jauną medelį.
Šiandieną medžiai jau dideli. Ir ne visi gali pasigirti antrą kartą matę savo įkūrėjus. Tačiau jie stovi tvirtai, lyg nieko nebūtų nutikę. Tik nenatūraliai tiesi dviejų medžių eilė miške gali sukelti įtarimą, kad kažkas prie to prisidėjo.
O šį medį pasodinusį berniuką dabar aš tėčiu vadinu.
Ir jiems abiems pasisekė vėl susitikti.
